Aprašymas
Šlyninkos vandens malūnas – iki šių dienų veikiantis technikos paveldo statinys su autentiška įranga. Malūno istorija mena XVIII amžiaus pabaigą, tuomet jis buvo vadinamas Ditkūnų malūnu ir priklausė Imbrado dvarą valdžiusiam Livonijos žemės teisėjui Pranciškui Mohliui. Dėl netoliese veikusios Šlyninkos karčemos, malūnui prigijo Šlyninkos pavadinimas. XIX a. pradžioje Ditkūnus su malūnu prie Nikajos upės įsigijo Kvintiškių dvaro ponai Butleriai. 1886 m. malūną paveldėjo Malvina Marija Butlerytė. 1944 m. dvarininkė su šeima pasitraukė į Lenkiją. Sovietams okupavus Lietuvą malūnas buvo nacionalizuotas, tačiau ir toliau veikė. 1958 m. iš uždaryto Kavoliškių malūno buvo perkelti Ciuriche valcai (vėliau restauruoti). Iki 1960 m. malūnas buvo sukamas vandens, o nuo 1963 m. – tik elektros energija. Šiandien čia gaminami tautinio paveldo miltai, kruopos, sėlenos. Šalia malūno amatų namuose jums pasiūlys čia kepamos tautinio paveldo ruginės, kvietinės duonos, įvairių kepinių, senovinių patiekalų, gaminamų iš čia sumaltų miltų. Atsigaivinti galėsite žolelių arbata, duonos gira, lietuvišku alumi. Besisvečiuodami galėsite pasiklausyti šmaikščių malūnininko pasakojimų apie malūno gyvenimą, o malūnininkė papasakos, kaip mūsų protėviai gyveno prieš daugiau nei 100 metų.
